Nustebę žiūri akys pilkos: Iš dugno, iš labai giliai, Kaip žuvys, išplaukia vosilkos, Liūdnos mėlynės gabalai. Stiklinis vakaro trapumas, Vandens melodija gera, Gėlių galingas mėlynumas, Kurio nei pasakoj nėra. Plevena gėlės, kaip plaštakės, Į naktį mėlyna srove, Ir mato pilkos, liūdnos akys Miglotam veidrody save. (Henrikas Radauskas) Megztos iš kašmyro vilnos siūlų, įmegzti čekiški karoliukai.